2010 m. vasario 3 d., trečiadienis

Astuoniolikta diena

Rytas vis dar siltas, bet ne toks sauletas kaip vakar, o ir horizontas atrode grasinanciai tamsus. Ir vejas. Pries toki veja eiti sunkoka, o pavejui ir pakilti gali. Dar suspejome pakilti i greta esancia gynybine siena, pasizvalgyti i atsitraukusi, taciau tikrai nenurimusi vandenyna, pafotografuoti katinelius, kuriu cia begales - jie miega ir krebzda visur - ant prekiu, po prekemis, tarp stalu, turistu krepsiuose, tarpduriuose ir visose kitose imanomose vietose. Cia tikriausiai zuvis kalta, o panasu, kad ir vietiniai ju labai nevaiko ir sugyvena. Sugyvenome ir mes. Suspejome dar suvalgyti gatveje keptu blynu (apsilaizymas), pereiti per visa medina ir tik prisedus sukirsti po porcija pietiniu kebabu, prasidejo lietus. Jei kam nors sios dienos aprasymas pasirodys per trumpas - kaltinkite butent lietu, nes per ji cia nieko negalima nuveikti, ypatingai, kai vienas is pagrindiniu tikslu yra papludimys ir saule. Ilsetis gavome kambaryje ir tik vakarop nurimus lietui isslinkome i sutemusi ir del lietaus uzsidarinejanti miestuka suragauti eilines sardiniu porcijos ir aprasyti lietingos dienos.

Ryt dar busime cia, nes prognozes lyg ir zadejo sviesesni dangu, nors stebuklu ir nesitikime.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą