Devyniolikta diena

Rytas teike vilties del saules ir labai nusivilti neteko - tikrai visa diena nelijo, o po pietu ir visai isgrazejo.

Mes vis dar Essaouiroje. Ta pati blynu porcija is ryto, tie patys ledai, sultys. Bijau, kad darosi nuobodu skaityti, bet tik ne atostogauti. Siandien dar apsilankeme uoste, uosto bastione. Zuvu si karta neragavome, uzteko kvapu ir vaizdu.

Pagaliau ir papludimiu prasiejome, taciau saulei daugiau Lietuvos ziemos isbalintos odos atidengti nesiryzome. Vandenynas buvo gerokai atsitraukes ir po vakarykscio lietaus daugiau panasus i purvina Geltonaja jura, nei galingaji Atlanta. Suradome kelias kriaukles, atsipyreme gundymams pajodineti kupranugariais kopose (nesinorejo gadinti dykumose patirtu ispudziu), pasedejome ant dregno smelio. Grizdami nusipirkome bilietus i Agadira - uztikrintai artejame prie keliones pabaigos.

Kuskuso ir tajine, kokie jie skanus butu, visiskai nesinorejo, todel velyviems pietums ragavome picas. Butu visai nieko, taciau su prieskoniais ne kas - labai preskas skonis. Siandien dar pavyko su miestelio publika ir saule ant miesto gynybines sienos palydeti. Grazu. Jokios kitos vakaro pramogos nereklamuojamos, taciau vakarais is visu pakampiu ir skerstgatviu girdisi snypstimas - hashiiishhhh, canabissssss, sssssssmokesssssss, ffffffumeeeeeee... Pats laikas isigyti marskinelius su uzrasu "nevartoju" keliomis kalbomis, nors itariu, kad nepadetu, nes savaite neskustas veidas kasiako taip ir prasosi. Hmm, jau yra tikslas nusigrandyti serius.

Ryt laukia triju valandu kelione i Agadyra. Koju, greiciausiai, nesalsime.