Antra diena

Jau nuo sestos valandos ryto tyla uz lango kazkur tyliai dingo ir jei pries sesias dar girdejau gretimos mecetes muedzino melodinga kvietima melstis (nepasiraseme), tai po pusvalandzio jo jau nesigirdetu del i gatves istrukusiu masinu srauto ir ju nenutylancio pypsejimo. Tiesa, vaizdas daug geresnis, nei Egipte, ar Indijoje - dauguma vaziuoja savo juostomis, stoja prie raudonu signalu, kartais net pesciuosius praleidzia ir smogas ne toks baisus. Speju, kad visa tai kiek kitaip atrodo per vasaros karscius, bet liksime nepamate blogesnio varianto.

Pirmiausia reikalai. Banke issikeiteme siek tiek pinigu (1EUR = 11 D). Kol kas nepavyko issikeisti keliones cekiu, likusiu pas mane nuo kazkurios ankstesnes keliones - du bankai nekeite. Nieko, bandysime veliau, kai pravalgysime issikeistus pinigus. Dali jau pravalgeme - graikiski pusryciai dviems apie 80 D, ledai ir tipiska saldi metu arbata mazdaug po 7 D geros porcijos, nors neabejoju, kad galima rasti ir pigiau. Pinigams besibaigiant kaip tik tokiu vietu ir ieskosime.

Nepasiteisino musu planas pigiau nusipirkti kelioniu po Maroka gida, kaip tai padareme kelioneje Indijoje. Radome du knygynus, taciau juose nebuvo ne tik nei vienos knygos anglu kalba, bet ir nieko, kas padetu keliautojui susivokti salyje. Paieskas tesime rytoj, o blogiausiu atveju versimes su zemelapiu, kurio taip pat dar neturime.

Visa diena pravaiksciojome po miesta ir naktinis ispudis liko nesugadintas - miestas pasirode svariu, zmones neikyrus, o kai prasai, tai ir paslaugus, taciau bent minimalios prancuzu kalbos zinios reikalingos visur. Gal tiksliau - praverstu, nes labai valgyti norint, galima ir visai nekalbeti. Senoji medina, sviezios zuvies kvapas artejant prie juros, ispudinga didzioji mecete, palmemis apsodinti ramus parkai. Nesakau, kad idealu,, bet paliko malonu ispudi.

Miestas saugus. Vienintelis agresyvesnis asmuo, kuri sutikome per visa diena, buvo vokietis, kuris ne tai apsineses, ne tai siaip nacistas, bande kazka mums paaiskinti vokiski su necenzuriskais angliskais intarpais, bet pasiustas toliau, disciplinuotai ten ir nuejo, tik labai nepatenkintas.

Miestas judantis ir kvepiantis (na gerai, kartais - dvokiantis). Visur ejome pesciomis, taciau norint, galima keliauti ir tingiau - geriausiai gaudyti raudonus mazucius taksi, kurie yra pigus, tik butina issireikalauti, kad vairuotojas ijungtu taksometra. Jei nesutinka, patarimas tiesiog islipti ir susirasti kita, ir nereikia jokiu isankstiniu derybu del kainos, nebent samdyti visos dienos ilgai kelionei.

Pradejome graikiskais pusryciais, o vakarienei, panasu, kad ragausime meksikietiskos virtuves pavyzdzius, nes musu "seimininkai" kviecia prisijungti vakarienei meksikietiskame retorane. Dar turesime laiko marokietiskai virtuvei ateinancias savaites.

Rytoj galvojame pusdieni dar pasibastyti Kasablankoje, o vakarop vykti i Rabata - oficialia Maroko sostine. Kol kas "stogo" nakciai ten neturime, bet ka nors rytoj sugalvosime.