Ne paciu laiku isseko grynuju atsargos, todel rytas buvo pasvestas kelionei atgal i Rissani. Kadangi lijo, tai nelabai ka daugiau ir norejosi daryti.
Rissani pirma karta Maroke isbandyta banko kortele. Suveike ir tapome daug turtingesni Maroke, taciau tuo paciu metu siek tiek nuskurdome Lietuvoje. Tokios sventes proga ir skara zygiui i dykuma nusipirkome.
Po pietu kupranugariai atvyko, taciau lietus nelabai norejo trauktis. Lietus dykumoje ir ne bet koks, bet ledinio saltumo patiekiamas stipraus vejo. Visai ne tai, ko naivus lietuvis gali tiketis is dykumos. Visa laime, kad isidejome pirstines, nes visai butume suledeje.
Jei atmestume tuos saltus ir slapius nepatogumus, dvieju valandu lingavimas gilyn i dykuma ant kupriuku nugaru buvo labai smagus, jau nekalbant apie net lietuje neblankstancius aplinkos vaizdus.
I stovykla atvykome slapi ir susale (vel). Kad taip ant lauzo… Siek tiek susilde arbata ir susivyniojimas i kelias antklodes. Nors visai nesinorejo listi laukan, dar kazkaip sugebejome siek tiek pasilipti ant kopos saules palydai, bet po to greitai nereme atgal i uzuoveja palapineje, kur po kurio laiko gardziavomes tajine (vel) ir sulauzytomis prancuzu (musu) ir anglu (gido) kalbomis iki velumos bendravome su gidu ir stovykla priziurinciu berberu.
Naktis rami nebuvo ne tik del patirtu ispudziu, bet ir del skyleta palapine drebinancio vejo. Ryt lauke dar daugiau paplaukiojimo dykumu laivais.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą