Vel kely. Is pacio (nors ir ne pacio ankstyvo) ryto pasigavome mazaji zydra (yra tokia spalva)taksiuka ir po keliu minuciu buvome traukiniu stotyje, o dar po keliu, lyg pagal dieviska plana, jau dundejome patogiai isitaise pustusciame traukinyje. Paturejome pusvalandi grazaus spoksojimo per langus i besikeiciancia aplinka - ir vel daugybe namu nameliu su desimtimis tv leksciu, besiganancios avys, didziuliai laukai ivairiausiu gerybiu, kurios dar tik lindo is po zemiu ar sproginejo ant saku, todel kol kas neivardijamos. Tolumoje vel pasimate lietuvio akiai malonus kalnai, ziema neiprasta zalumos gausa.
Fez. Stotyje netiketai mazai puolanciu, gal tik pora pasiulymu pasinaudoti taksi paslaugomis. Pasinaudojome. Taciau ne pasiulytomis, o pasigave gatveje, nors tai ir nebuvo geriausias laimikis (mums), nes vairuotojas iki viesbucio akivaizdziai vaziavo darydamas nemaza lanka.
Pirmas miesto ispudis atitiko skaitytus aprasymus - klaidus, klaidziai grazus, graziai klaidus, tiesiog klaidus. Viesbutis kaip viesbutis - po ka tik prauzusio lietaus laiptais zemyn sniokste upelis, visur slapia, kambarys su minimaliais patogumais - plastmasiniai kede ir staliukas, gelezine lova, 0 pakabu, 0 spintu, 0 dusu ir 0 tualetu... atrodo, svarbiausi isvardinti. Tiesa, dusas bendras, o sumokejus papildomai jis dar ir karstas pasidaro, tualetai taip pat bendri ir kartais bent vienas is ju buna neuzsikimses, taciau atsakanciai dvokia visi be isimties. Taigi, gyventi visai galima.
Velyviems pietums jau tradiciniais tampantys tajine ir kuskusas. Pradedame abejoti musu raciono ivairumu, taciau meniu nieko kito nepasiulo. Dar iki sutemstant suspejome prasvaikscioti po medina, o tiksliau tik viena jos gatve pirmyn ir atgal, nes visos tos sonines gatveles, kai kurios is ju per siauros net katinams, neatrode prietemoje ypatingai kvieciancios uzsukti. O visa kita lyg ir tas pats - nesibaigiantis turgus, tos pacios prekes, zmoniu judejimas ir erzelys. Akivaizdu, kad su Maroko miestais jau susipazinome pakankamai, kad jie siek tiek atsibostu, nors tenka pripazinti, kad Fez medina verta demesio ir jos chaose galima pamatyti nemazai idomiu detaliu.
Suspejome apsilankyti ir greta viesbucio esanciame muziejuje Dar Batha. Apsilankymas buvo tikrai naudingas bent jau tuo, kad jame pralaukeme eiline lietaus porcija. Zinoma, tuo paciu kazka ir pamateme - tautiniu drabuziu, papuosalu, keramikos, ginklu, t.y. viso to, ka koks nors uzkietejes viengungis neismete viena ar du simtus metu, o po to kazkas nusprende, kad ir kitiems tuos daiktus idomu butu pamatyti. Daugiau demesio vertas pats pastatas - daugybes medzio ir akmens ornamentu, grazus sodas.
Vakare pasimaloninome eiline porcija sulciu (kiviai+kriauses+apelsinai), gatveje keptomis karstomis spurgomis ir metu arbata - tradiciniu vyru gerimu. Rasau vyru, nes kavinese ja ir kava geria tik vyrai. Tikiu, kad geria ir moterys, bet kazkur pasislepusios.
Valio. Is skalbyklos parsineseme sausu ir svariu drabuziu ir raksluosciu, tik nezinia, ar ilgai busime sausi ir svarus... panasu, kad lis.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą