Desimta diena

Pusryciai ant to paties kilimo nesugunde musu pasilikti ilgiau, nors seimininke ir labai prase. Nezinau, ar tai mano skurdzios prancuzu kalbos spragos, bet supratome, kad tampu berberes tiltu i Europa – pasigirdo uzuominos del galimu vedybu. Aha, sutikau ne is pirmo karto, o is antro karto taip pat nesutikau, todel teko begti. Tuo paciu dar papraseme, kad „nuotaka“ palydetu iki autobuso ir padetu nusipirkti telefono kortele ir dar sio bei to. Prizadejome, griztant is dykumos dar uzsukti, nes supratome, kad mane jau nori parodyti is Kasablankos atvykstanciai seseriai. Uzstatu palikome du rulonelius tualetinio popieriaus, tai tikrai turetu mus priversti sugrizti. Nepaisant viso to, buvome tikrai dekingi uz suteikta galimybe sveciuotis pas vietinius.

Dar paskambinome i kelis viesbucius dykumoje prie Merzouga miestelio ir uzsisakeme viena is ju – Auberge Sahara. Trumpa kelione iki Rissani autobusu. Rissani ieskojome kolektyvinio taksi, galincio nuvezti iki viesbucio ar iki Merzouga. Issisukome nuo saldzia metu arbata pasaldinto sukciaus bandymo ipirsti mums kita viesbuti su kelione i dykuma, palikome ji sumoketi uz arbata ir susiradome taksi, kuris uz 40 dh atveze iki viesbucio duru.

Tai pati brangiausia musu keliones dalis, bet nei viena dh nebuvo isleista veltui. Viesbutis su pusryciais ir vakariene dviems, su bendru dusu (taip pat dviems, nes ne sezono metas ir viesbutyje beveik nebuvo zmoniu) – 240 dh nakciai; cia pat sutareme ir del keliones kupranugariais i dykuma – 1400 dh dviems naktims su pilnu maitinimu (dvigubai pigiau, nei bande isiulyti sukcius).

Tiesa, nenorint kupranugariu, dykuma galima patyrineti ir beveik neiseinant is viesbucio, nes is karto uz viesbucio teritorijos prasideda ispudingos smelio kopos, vis didejancios einant gilyn i dykuma. Tyrinejome ir mes. Dar ta pacia popiete issiruoseme iki vienos is auksciausiu kopu virsunes. Ejimas nebuvo ypatingai sudetingas, bet ir ne toks lengvas – kopti biriu smeliu i daugiau nei 100 m aukscio kopa tikrai ne pasivaiksciojimas Lietuvos pajurio kopomis. Vaizdai fantastiski, besikeiciantys leidziantis saulei, taciau temperatura labai permaininga ir maziausiam debeseliui uzstojus saule darydavosi salta. Iki siol fotogeniskiausiomis laikiau zirafas, bet dabar prie sio saraso prisidejo ir dykuma. Aplink nei gyvos dvasios, tyla. Vieninteliai gyvi padarai, sutikti, neskaitant poros turistu, keli skarabejai, besislepiantys smelyje.

Grizome jau temstant ir vakarienei gavome... vis to paties – tajine. Rytoj po pietu sokame ant kupriuku ir vykstame dykumon.