Oras is ryto nelabai pasikeite, bet bent jau nuo lietaus issisukome, kol iki autobusu stoties nuejome. Salta. Tik dar nezinojome, kad tai dar ne tas Saltis.
Autobusas pusetinai geras, nors atlosai nesilankste, siek tiek variklio dvoko, sedyneje, pradzioje pasirodziusioje minksta, pasijuto vamzdziai, nebuvo tualeto (gal ir laimei), langai purvinoki... na gerai – gal ir pusetinai blogas mazdaug 8 val. kelionei.
Anapus lango visa kelia pro sali plauke ispudingi vaizdai. Artejant prie kalnu – sodai, dirbamos zemes laukai, aviu, ozku bandos, asiliukai, miesteliai ir ju gyventojai, neskaitant asiliuku. Pakilus i Atlaso kalnus – snieguotos virsukalnes, uoletos aukstikalniu lygumos, retos kalnieciu gyvenvietes ir geroka porcija skurdo. Besileidziant nuo kalnu kelias pradejo vinguriuoti palei upes vaga, lydima ispudingu kanjonu, o nusileidus – beveik visa kelia vaziavome palei oazes, pilnas datuliu palmiu, prasidejo ir labiau dykumas primenantys peizazai.
Visa tai uz lango, o siapus lango visa kelia tirtejo du is salcio sustire padarai, su lietuviskos kilmes dokumentais kisenese. Labai salta. Zinoma, galima gincytis, kad Lietuvoje salciau, bet su vasariniais sportiniais bateliais, plonais megztiniais ir dar plonesnemis striukemis saltis tampa reliatyvia savoka. Kylant i kalnus su siaubu sekeme miesteliuose banku tablo rodoma oro temperatura, kuri tik is pradziu sutapo su vietines valiutos kursu euro arzvilgiu - +11 C, o kalnuose nukrito iki +4 ar net 0 C. Tikrai ne silciau buvo ir autobuso viduje. Tikriausiai tik naktiniuose autobusuose Pietu ir Centrineje Amerikoje buna salciau.
Nusileidus nuo kalnu buvo jau siek tiek silciau ir islipus is autobuso Er Rachidijoje, buvome jau siek tiek atitirpe. Is vieno autobuso is karto i kita – dar valandos kelione iki Erfoud. Cia ir planavome sustoti nakvynei pigiame viesbutuke, bet jo kainos taip ir nepavyko suzinoti, nes buvome pakabinti vietines gyventojos. Si is pradziu tik lydejusi iki viesbucio, pasiule apsistoti pas ja. Nuotykiu nevengiantys keliautojai, visai ka tik autobuse uzsimine, kad idomu butu paziureti i vietiniu namu gyvenima is vidaus, neatsispyre pagundai ir po keliu minuciu smeletais skersgatviais, izenge i berberu namus. Namai buvo nedidelis triju kambariu butukas su terasa ant stogo, be baldu, neskaitant staliuko ir virtuveles spinteliu. Kilimas ir minkstos pagalves vietoj sofu, mazutis salto vandens kranelis tualete-vonioje vietoj duso, spalvingas vakarietiskas plakatas, plastmasiniu geliu girliandos kampuose. Ne pasaka, ypatingai po ilgos keliones. Uztat netruko uzkandziu, arbatos, o po poros valandu ir skanaus kuskuso, pagardintu stipriai „kvepianciais“ zarnokais , kuri kirtome su nauja pazistama Akija ir jos tevu.
Tas pats kilimas ir ciuziniai pasitarnavo ir vietoj lovos. Nekalbu apie prausimosi proceduras – teko gerokai improvizuoti.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą