Galiausiai radome knygyna, o jame ir kelioniu gidus. Pasirinkome Rough Guide, nes buvo pigiau nei Lonely Planet, geresni zemelapiai ir knyga pasirode storesne. Gal ir kvepejo geriau. Pasijutome kaip praregeje kaciukai, nors keliauti galima ir be jokio gido. Reikes kada nors pabandyti.
Uzkandome, taciau ir vel nelabai priartejome prie marokietiskos virtuves. Tiesa, buvo zadeta marokietiska sriuba, o gavome lesiu koseles indeliuose, kuriuose ju tilpo gal po 10 ar 20. Nieko, pradzia gera ir suzinojome, ka kaimynai valge - tajine. Kita karta ir mes ragausime.
Kasablankoje kaip ir viskas, pauosteme, siek tiek pamateme. Beje, atsakant i Dariaus komentara ankstesniam pasakojimui - sutinku, kad Maroka galima rasti uz miestu sienu, bet kodel tai kas miestuose, nera Marokas. Sutinku, gal tai nera Marokas pries simta metu, gal gatvese nesigano avys, maistas maziau gaminamas tiesiog ant lauzo, pakurus kupranugario meslo gabala, bet tai vis tiek Marokas. Marokas su savo miestais, su lusnynais, kuriuose gyvena daugiau kaip puse miestu gyventoju, su derlingais zemes plotais ir dykumomis, su simtais miestu katineliu ir lauko aveliu, su paslaugiais ir piktais gyventojais, su milijonais tv leksciu, kurios istisus lusnynus daro panasesnius i NASA bazes ateiviu signalu paieskoms, nei gyvenamuosius rajonus. Marokas nera vien tai, kas mums patinka ar kvepia egzotika. Marokas yra viskas, kas jame yra, kruta ar guli (gerai ir blogai padeta), todel nera didelio skirtumo, kur praleisi didesne keliones dali. Tai mano kelioniu filosofija ir zinoma, ji nera nei teisinga, nei visuotine.
Viso to dali stebejome ir pro traukinio langa, vykstant is Kasablankos i Rabata - dar viena dideli Maroko miesta, salies sostine. Kelione traukiniu apie valanda, 70 dh dviems antra klase. Pirmos klases privalumas - gauni nurodytas vietas, o antroje klaseje vyksta kova uz buvi - spejai, tai atsisedai, o jei ne, tai pats kaltas. Tiesa, zmoniu daug nebuvo, todel stumdytis neteko.
Rabate nesunkiai suradome medina, kurios pakrastyje ir apsigyvenome - Hotel Dorhmi, 130 dh dviems su karstu vandeniu, bet bendru dusu ir tualetu. Po skambiu duso pavadinimu radome kilimu uzdengta nisa laiptuose i terasa ant stogo. Uztat karsto vandens yra, nors mes ji pirma vakara ir praziopsojome.
Nors ir buvome siek tiek pavarge, dar radome jegu pavaikstineti po jau sutemusia, bet vis dar kunkuliuojancia medina, kur vakarienei prisipirkome keliu rusiu dziovintu datuliu, skaniausiu pasaulyje mandarinu, migdoliniu riesutu ir nuga desertui. Nezinau, kiek su tokiu maistu isgyventume, bet nusibaigtume tikrai besilaizydami is skanumo, todel kam tai rupi.
Rytoj dar liksime nakvoti tame paciame viesbutuke ir artimiau susipazinsime su Rabatu.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą